Elektrostimuliacija kineziterapijoje ir reabilitacijoje jau daug metų buvo plačiai naudojama neuromoduliacijai, jėgos lavinimui, skausmo ir somatosensoriniam valdymui. Audinių elektrostimuliacija atliekama tam tikrą laiką kintant elektros įtampos arba srovės impulsams. Konkretūs funkciniai tikslai ir veikiamų struktūrų savybės yra pagrindiniai elektros impulso parametrų pasirinkimo kriterijai. Vienetiniai taikomo elektros krūvio impulsai apibūdinami poliškumu, pločiu, intensyvumu, dažniu, amplitude (voltais arba amperais), forma (stačiakampio, trikampio, sinusoidės) ir transkutanine (perodine) arba invazine (adatine) aplikacija bei stimuliavimo vieta (nervas, raumuo). Elektrostimuliacijos metodikos ir taikymas, susiję su šiais parametrais, daugiausia orientuoti į funkcinius gydymo ir vertinimo tikslus.
Elektrostimuliacijos metodai yra veiksmingesni už tik judesiu pagrįstą reabilitaciją, nes, taikant elektrostimuliaciją, judesys stimuliuojamas ir / ar atliekamas dalyvaujant visoms raumenų skaiduloms. Nors įvairūs elektrostimuliacijos metodai dažnai naudojami kineziterapijoje ir reabilitacijoje, tačiau jos veikimo mechanizmai vis dar nėra tiksliai aprašyti. Be to, net apibrėžimuose, pavyzdžiui, elektrostimuliacijos, neuroraumeninės elektostimuliacijos, transkutaninės (perodinės) elektrostimuliacijos, somatosensorinės elektrostimuliacijos ir kt., nėra laikomasi visų standartų. Dėl nesutapimų apibrėžimuose ir gydymo protokoluose (dažnis, intensyvumas ir kt.) kyla abejonių dėl elektrostimuliacijos veiksmingumo. Nepaisant nestandartizuotų taikymo procedūrų, elektrostimuliacija yra svarbi klinikinėje praktikoje diagnozuojant, stebint pacientų pažangą, teikiant rekomendacijas tolesnei reabilitacijai. Elektrostimuliacija taikoma atsižvelgiant į fizines ir funkcines pacientų galimybes, kai aktyvus judesys yra draudžiamas (kontraindikuotinas) arba negali būti atliktas (nėra raumens aktyvacijos ir kt.). Dėl žinių elektroterapijos srityje stokos kineziterapeutai nepanaudoja visų elektrostimuliacijos privalumų, o tai turi įtakos klinikinių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesams. Tokia situacija yra žinoma nacionalinėms ir Europos lygmens profesinėms asociacijoms, pavyzdžiui, Turkijos Kineziterapijos Asociacijai, Rumunijos Kineziterapeutų Draugijai, Lietuvos Kineziterapeutų Draugija, Estijos Kineziterapeutų Asociacijai. Profesinės asociacijos tiki, kad, siekiant tobulinti kineziterapeutų profesinius įgūdžius, svarbu nariams organizuoti papildomus mokymus.

Žiniomis apie elektrostimuliaciją yra dalinamasi aukštosiose mokyklose. Pamukalės universitetas (PAU), Chatajaus Mustafos Kemalio universitetas (HMKU), Suleimano Demirelio universitetas (SDU), Baškento universitetas (BU), Krajovos universitetas, Šiaulių valstybinė kolegija ir Tartu sveikatos priežiūros koledžas jau daug metų tiria elektroterapijos ir elektrofizinių agentų sritis. Šių aukštųjų mokyklų specialistai parengė keletą elektroterapijos srities mokymo kursų ir seminarų kineziterapeutams, kineziterapiją studijuojantiems bakalauro ir magistro studijų pakopų studentams. Nors universitetų žinios apie elektrostimuliaciją viešinamos, tačiau kineziterapeutų praktikoje pritaikomų žinių poreikiai nėra visiškai patenkinami. Be to, žinoma, kad Europos universitetuose esama profesinio rengimo ir žinių perdavimo skirtumų.

CK4Stim projektas skirtas akademiniam personalui, kineziterapeutams, vadovams, mokslininkams, nacionalinėms ir tarptautinėms kineziterapijos asociacijoms, bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijų studentams. Šio projekto metu, remiantis Europoje galiojančiais standartais, bus pateikta standartizuota kalba, taikytina elektrostimuliacijai kineziterapijos ir reabilitacijos mokymuose bei praktikoje. Įgyvendinant projektą bus remiamas profesinis švietimas ir mokymas naudojant skaitmeninį išsilavinimą siekiant didesnio prieinamumo. Numatyta, kad projektas CK4Stim turės mokslinių, akademinių, ekonominių ir socialinių rezultatų.